- kėruoti
- kėrúoti, -úoja, -ãvo intr. sunkiai, su vargu pjauti ar šiaip ką dirbti: Kėrúok kėrúok po ažuoganą Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
keruoti — keruoti, uoja, ãvo intr., tr. K; Kos48, LVI376 augti kerais; šakotis; plėstis; žr. keroti: Aviža geroj žemėj ir nuspėjus laiką keruoja tris strėlas, o daugiausia keturias MitI227. | refl.: Pušis keruojas, kur kerkutys J. Keruoti debesys, sėkiam… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškeruoti — intr., tr. iškeroti: O kaip išaugo ir iškeravo: ant devynių šakelių LTR. Visų rankose puokštės iškeruotos rš. | refl.: Kad išsikerãvo medis! Lnkv. keruoti; iškeruoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukėruoti — intr. sunkiai nueiti kepersuojant: Kol jis nukėruõs, bus ir vakaras Kp. kėruoti; nukėruoti … Dictionary of the Lithuanian Language
pinkeruoti — piñkeruoti, uoja, avo Prk žr. pinkiuoti … Dictionary of the Lithuanian Language